Visi tik kalba apie sėkmes ir nesėkmes, iškovotus ar ne medalius, bet pasigendu kalbančių apie tai, ką mes turime ir kuo privalome didžiuotis.
„Pasakysiu garsiai“
Vakar, kaip žinia, į Lietuvą sugrįžo paskutinieji mūsų šalies olimpiečiai, gražu žiūrėt, kokia minia susirinko pasitikti, pasakysiu garsiai: nenusakomai gera, kokią šventę sukūrė paprasčiausiam oro uoste, įspūdingos sutiktuvės.
Ir Dominika, aišku, kaip visada su šypsena, visa laiminga, švytinti. Natūralu, kad po tokių sekinančių varžybų visi pavargę ir nori tik vieno – poilsio, bet net grįžę beveik naktį nepraėjo pro nė vieną, D. Banevič dar ir parodė, ką sugeba breike.
Šventė, tiesiog didelė šventė, kokios Lietuva nematė jau seniai. Po velniais, mes turime, kuo didžiuotis, nors ir esam tokie maži!!! Norisi tik apkabinti kiekvieną ir nuoširdžiai padėkoti, kad jie yra mūsų šalies veidas sporte.
Net man, ne itin didelei sporto gerbėjai, širdy kažkas suspurda, tas neišmatuojamas pasididžiavimas suteikia tokias emocijas, kad net neįmanoma nupasakoti. Įvertinkim visus iki vieno ir DIDŽIUOKIMĖS, nes tikrai turim kuo.
Autorius: skaitytoja Valentina
ne taip, kaip dainininkai, kurie labai save aukština, nors niekada nei viename dainų konkurse neužėmė pirmos vietos, bet save laiko žvaigždėmis.
